Dictionary of the Lithuanian Language.
apkeikti — tr. piktais žodžiais išvadinti, apiplūsti: Apibarė, apkeikė Alk. Kur mane sykį apkeikė, aš ten daugiau neperku Alk. Aš, kai užsiuntu, tai apkeikiu juos visus Skr. | refl.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo … Dictionary of the Lithuanian Language
atkeikti — 1. tr. panaikinti užkeikimą ar prakeikimą, atburti, atžavėti: Tam piliakalny prakeikdavo ir atkeikdavo Plk. Kodėl neiškasi tų pinigų? – Užkeikti. – Atkeik Dglš. 2. refl. atsakyti su keiksmu: Latviai atsikeikė, kad tai esanti netiesa B.Sruog.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeikti — tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškeikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškeikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikeikia, išsirėkia [vyras],… … Dictionary of the Lithuanian Language
keikti — keikti, ia, ė 1. tr., intr. SD295, B, R, Mž435, K, M minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti: Lietuvių tauta amžiais keiks fašistinę priespaudą, fašistų vykdytas nekaltų žmonių žudynes A.Vencl. Dabar nebe toks jis buvo, o piktas ir keikiąs … Dictionary of the Lithuanian Language
nusikeikimas — nusikeikìmas sm. (2) → nukeikti (refl.): Nusikeikìmas nieko nepadės Rm. keikimas; atkeikimas; iškeikimas; nusikeikimas; pasikeikimas; prakeikimas; užkeikimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeikti — 1. intr. sukeikti: Tūlą sykį pakeikiau J. Tada paėmė ana juos ir pakeikė: „Kad jūs nigdi daugiau neaugtute!“ SI10. | refl.: Anas par visą savo gyvenimą nepaskeikė nė vieno karto BsPII205. Raižė raižė, pasikeikdamas kojomis spardė Žem. Kad aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakeikti — 1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakeikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakeikiau Brt. Prakeikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
prikeikti — tr. daug keikti: Prikeikiau visus pašalius Šts. | refl.: Kiek mes priskeikėm! Lp. Gana prisikeikia visi kiti rš. Tiek prisidarbavus, prisikeikus ir prisivalgius, snaudulys pats vertė ant šono Vaižg. keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sukeikti — intr. ištarti keikimą: Šeimininkas sukeikė ir pradėjo ūdyti merginą rš. Kas sukeikia ant ugnies, tas kada nonts (nors) burną ir liežuvį išpliks Vdk. | refl.: Makaras susikeikęs nuėjo paskui jį rš. keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užkeikti — 1. intr. sukeikti: Stepas šnekėjo, plūdo, ant galo, smagiai užkeikęs, nusispjovė rš. Pajutęs, kad jau nėr pačios, net užkeikė ant Jono BsMtII188. Kad užkeĩks, tai nusigąsi Vl. Žmogus ... iš džiaugsmo net užkeikė BsMtII8. 2. tr. užburti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
